ALFA CENTRAS

Gydo ne patarimai, o patyrimai.

Tuo šiandien galėjome įsitikinti klausydamiesi aktoriaus Mariaus Repšio.

Kartais tai, kas gyvenime atrodo didžiausias prakeikimas, tampa pradžia pokyčiui – taip sako Marius. O žmogus, kuris nepameta tikėjimo, įkvepia juo patikėti ir kitus. ❤️

Dėkingi iki saulėto dangaus, Mariau. Ačiū už atvirumą, tikrumą ir viltį, kuria šiandien pasidalinai.

Šį vakarą virš mūsų namų nušvito vaivorykštė. Ne šiaip vaivorykštė – dviguba. Tarsi apkabinusi, uždengusi, apgaubusi mūsų bendruomenės namus prieš rytojų.

Mes tikim - tai ne atsitiktinumas.

Rytoj vyks jau dešimtasis ALFA RUN. Renginys, kuris prasidėjo nuo labai paprastos, bet drąsios minties – kad priklausomybės tema neturi būti slepiama. Kad žmogus nėra jo liga. Kad kiekvienas nusipelno antro šanso.

Per dešimt metų šis bėgimas tapo kur kas daugiau nei sporto renginiu. Tai tūkstančių žmonių siunčiama žinutė tiems, kurie šiandien dar kovoja. Žinutė mamai, kuri laukia sūnaus sugrįžtant. Žmonai, kuri nepaliauja tikėti. Vaikui, kuris svajoja vėl apkabinti blaivų tėtį. Ir pačiam žmogui, kuris galbūt šiuo metu galvoja, kad jo gyvenime jau per vėlu ką nors keisti.

Mes žinome, kad ne per vėlu.

Mes kasdien matome žmones, kurie atsikelia po skaudžiausių kritimų. Žmones, kurie mokosi gyventi iš naujo. Kurie po daugybės prarastų metų vėl atranda save, šeimą, draugystę, tikėjimą ir viltį.

Todėl rytoj bėgsime ne dėl kilometrų.
Bėgsime už tuos, kurie šiandien dar nedrįsta patikėti savimi.
Už tuos, kurie yra sveikimo kelyje.
Už tuos, kurių jau nebėra šalia.
Už tuos, kurie vis dar laukia stebuklo.

Ir galbūt ši vakaro vaivorykštė yra priminimas kiekvienam iš mūsų, kad po audros visada ateina šviesa. Ne todėl, kad problemos išnyksta. O todėl, kad atsiranda žmonių, kurie bėga kartu.

Jeigu tikite, kad nė vienas žmogus neturi būti paliktas vienas savo kovoje – pasidalinkite šia žinute.

Kartais vienas pasidalinimas pasiekia būtent tą žmogų, kuriam šiandien labiausiai reikia vilties.

🌈❤️

Iki pasimatymo rytoj ALFA RUN. Jau dešimtą kartą bėgsime už gyvenimą.

Tęsiame pažintį su tais, kurie kuria „Alfa centrą.

Šių žmonių nerasite darbuotojų sąraše, su jais nėra pasirašyta jokia darbo sutartis, ir jie nedirba pagal pareigines instrukcijas. Tačiau būtent jie kasdien atlieka sunkiausią ir svarbiausią darbą.
Tai – mūsų bendruomenės nariai.
Galima galvoti, kad sveikimas vyksta konsultacijų kabinetuose, grupiniuose užsiėmimuose ar paskaitose. Visa tai yra svarbu, tačiau tikroji sveikimo šerdis slypi kitur. Ji slypi kasdieniuose santykiuose tarp žmonių. Tose akimirkose, kurių neįmanoma užfiksuoti ataskaitose ar sudėti į lenteles.
Sveikimas vyksta tada, kai po sunkios dienos kažkas atsisėda šalia ir išklauso. Kai konfliktas tampa ne priežastimi pabėgti, o galimybe mokytis kalbėtis. Kai pirmą kartą išdrįsti pasakyti tai, ko daugelį metų nedrįsai ištarti net sau pačiam. Kai pamatai, kad tavo istorija nėra vienintelė, o tavo skausmas – suprantamas kitam žmogui.
Priklausomybė dažnai atima ryšį – su artimaisiais, su pasauliu, o galiausiai ir su pačiu savimi. Žmogus išmoksta slėptis, gintis, nepasitikėti, gyventi vienas net tada, kai yra tarp žmonių. Todėl sveikimas prasideda ne tada, kai žmogus nustoja vartoti. Sveikimas prasideda tada, kai jis vėl išdrįsta būti santykyje.
Būtent todėl bendruomenė yra tokia svarbi. Tik kito žmogaus akyse galime pamatyti save. Kartais tai nėra lengva. Kartais tenka susidurti su savo baimėmis, pykčiu, gėda ar skausmu. Tačiau kartu atsiranda galimybė pamatyti ir tai, ko ilgai nematei – savo stiprybę, vertę, gebėjimą keistis ir augti.
Ne vienas mūsų bendruomenės narys yra pasakęs, kad didžiausi pokyčiai įvyko ne paskaitų metu. Jie įvyko tada, kai kažkas juo patikėjo. Kai kažkas pasakė: „Aš tave suprantu.” Kai kažkas neleido pasiduoti tą dieną, kai pačiam nebeužteko jėgų.
Tokios akimirkos neatsiranda iš programų ar metodikų. Jas sukuria žmonės.
Todėl šiandien norime padėkoti kiekvienam bendruomenės nariui. Tiems, kurie dalijasi savo istorijomis. Tiems, kurie išdrįsta būti atviri. Tiems, kurie palaiko, padrąsina, kartais pasako nepatogią tiesą, o kartais tiesiog būna šalia.
Jūs esate jėga, ant kurios laikosi šie namai.
„Alfa centras“ – tai žmonės, kurie kasdien vieni kitiems grąžina viltį. 🤍

Tęsiame pažintį su tais, kurie kuria „Alfa centrą“ ne žodžiais, o savo gyvenimais.

Yra žmonių, kurie ateina į bendruomenę ieškoti pagalbos.
Ir yra tokių, kurie po daugelio metų patys tampa pagalba kitiems.
Kęstutis – būtent toks žmogus.

Iki šiol sunku pamiršti jo pasidalinimą sveikimo pradžioje. Tą akimirką, kai su ašaromis akyse jis kalbėjo apie gėdą… apie dieną, kai aktyvaus vartojimo metu prie parduotuvės iš savo anūko prašė dešimties eurų.
Kartais priklausomybė atima ne pinigus, ne namus ir net ne sveikatą.
Ji pirmiausia paliečia žmogaus orumą.

Šiandien Kęstutis po darbo skuba namo pas anūkus.
Su mažomis, bet širdimi išrinktomis dovanėlėmis.
Su noru būti tuo seneliu, kurio vaikai laukia.

Daugybės dalykų gyvenime jau nebegalima grąžinti.
Neįmanoma atsukti laiko atgal.
Neįmanoma ištrinti skaudžių prisiminimų.
Bet galima taip pasikeisti, kad tavo gyvenimas taptų viltimi kitiems.
Ir Kęstutis tai daro kiekvieną dieną.

Jeigu šiandien „Alfa centro“ kieme matote lysves, sodus, vištas, inkilus medžiuose, dirbtuves, kuriose gimsta nauji dalykai – labai daug ten yra Kęstučio rankų.
Jo kantrybės.
Jo tyliai sudėtos meilės.

Parvažiuoji į centrą – o jis jau palinkęs prie staklių.
Ramus. Susikaupęs.
Atrodo, lyg kartu su medžiu žmogus čia mokytųsi iš naujo kurti ir save.
Pamilti šiuos namus kaip savus.
Patikėti, kad gyvenimą galima pradėti iš naujo nuo pačių paprasčiausių dalykų.

Kęstutis – dzūkas.
O Dzūkijoj sako: „Kap dirbi, tep ir turi.“
Bet žiūrint į Kęstutį norisi pridėti dar vieną dzūkišką tiesą –
„Kap žmogus širdzį turi gerų, tai ir žmonės prie jo glaudzias.“

Ačiū tau, Kęstuti.
Už tylų darbą.
Už tikrumą.
Už tai, kad savo gyvenimu rodai – net ir po didžiausių griūčių žmogus gali atsitiesti ir tapti šviesa kitam.

❤️ Žmonės, kurie kuria Alfa centrą | Rytis

Tam, kad pristatytume Rytį, pirmiausia reikia šiek tiek priešistorės.

Buvo laikas, kai mūsų bendruomenės namai gyvavo visiškai neturėdami jokio finansavimo. Tam, kad ši veikla galėtų išlikti ir augti, Vladislavas sugalvojo renginį ALFA RUN, kuris šiemet jau švenčia savo dešimtmetį.

Per tuos metus ALFA RUN tapo kur kas daugiau nei bėgimu su kliūtimis. Šiandien tai – tūkstančius žmonių sutraukiantis socialinis renginys, turintis labai aiškią misiją: mažinti priklausomybę patiriančių žmonių stigmatizaciją ir savo dalyvavimu prisidėti prie mūsų bendruomenės namų gyvavimo.

O jeigu kalbėtume apie žmogų, kuris ALFA RUN gyvena visus metus – tai neabejotinai yra Rytis.

Absoliuti ALFA RUN siela.
Misionierius.
Žmogus, kuris ištisus metus s**a galvą, kaip šią gražią misiją paversti realybe.

Tai žmogus, kuris moko mūsų brolius darbo, naujų amatų, kantriai ir su meile vedžioja visus po Pamarazių laukus, kuriuose vyksta ALFA RUN. Ten gimsta ne tik kliūtys ar trasos idėjos – ten gimsta ryšys, bendrystė ir gyvenimo jausmas.

Vakarai dažnai užsibaigia grybų vakariene ant laužo, pokalbiais, juoku, kartais net suvertomis žemuogėmis ant smilgos.

Ir gal kažkam gali atrodyti – kas čia tokio?

Bet žmogui, kuris ilgą laiką gyveno tamsoje, tokios akimirkos tampa gyvenimo dalimi, kurios jis niekada neturėjo. Tai tampa tikro, paprasto ir blaivaus gyvenimo patyrimu.

Rytis taip pat yra baigęs mūsų bendruomenės namų programą ir jau ne vienus metus gyvena blaiviai.

Kai atrodė, kad viena liga jau įveikta, gyvenimas atnešė kitą žinią – onkologinę ligą.

Išsigandom visi.

Tačiau gyvenant su tikėjimu net sunkiausi keliai įgauna kitą prasmę. Pasitikėjome Viešpaties gerumu ir kažkur širdyje žinojome – Rytis įveiks.

Ir šiandien jis toliau eina koja kojon kartu su mumis. Su tuo pačiu kukliu šypsniu, su darbu, su rūpesčiu kitais ir su labai dideliu gyvenimo dėkingumu širdyje.

Yra žmonių, kurie tyliai daro didelius dalykus.
Rytis yra vienas iš jų. ❤️

Ačiū Tau už tikėjimą, stiprybę, kantrybę ir širdį, kurią palieki kiekviename šios misijos žingsnyje.

❤️ Žmonės, kurie kuria Alfa centrą | Artiomas
Artiom Kalcenko

Tęsiame susipažinimą su žmonėmis, kurie kuria „Alfa centrą“.

Susipažinkite, nors tikiu, kad dauguma jau labai gerai ir pažįstate – Artiomas.
Kažkuria prasme jis ir yra „Alfa centras“. Kartais atrodo, kad čia viskas prasideda Artiomu ir baigiasi ties juo. Jeigu kažkas žino viską apie „Alfa centrą“, tai tikrai Artiomas.
Prieš daugelį metų jis pats baigė šių namų programą. Savo liudijimuose Artiomas dažnai sako, kad tai yra jo namai – namai, kuriuose jis pradėjo po truputį rinkti savo gyvenimo šukes.
Tiesa, viskas pavyko ne iš karto. Buvo daug kovos, daug ieškojimų, bet būtent didžiulio noro, užsispyrimo ir tikėjimo dėka šiandien jis yra žmogus, kuris pats padeda kitiems atsitiesti.
Artiomas yra individualios priežiūros specialistas, jau ne vienerius metus dirbantis mūsų centre. Tačiau pareigos jo neapibrėžia net iš tolo.
Tai žmogus, kuris užkrečia gyvenimu.
Stingdančia šalčio ekete.
Bėgimu.
„Alfa Run“ pozityvumo virusu.
Juoku.
Idėjomis.
Gyvybe.
Jeigu matote virš „Alfa centro“ skraidančius dronus – žinokite, kažkur netoliese yra Artiomas.
Jeigu šypsotės žiūrėdami mūsų nuotaikingus vaizdo įrašus – labai didelė tikimybė, kad už jų slypi būtent jo pastangos parodyti žmonėms, kaip mes iš tikrųjų gyvename: tikrai, gyvai ir iš širdies.
Artiomas mėgsta visus brolius vadinti legendomis.
Bet panašu, kad didesnės legendos už tave „Alfa centre“ jau sunkiai rastume.
Ir šiandien norime pasidalinti dar viena labai gražia žinia – šią savaitę Artiomas taps šeimos vyru. ❤️
Sveikiname Tave ir dėkojame iki dangaus ir atgal už visas išgelbėtas sielas, už širdį, laiką ir tikėjimą žmogumi.

Tu esi labai svarbi šių namų istorijos dalis. ❤️